An article from Lithuanian radio website: http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=4210493
Vieniems nepriekaištingai lietuviškai kalbantiems užsieniečiams lietuvių kalba atrodo vaizdinga ir daininga, kitiems – tokia, kuria sunku išsakyti jausmus, spalvas ir sąvokas; pastarieji ją vadina medine kalba. Ir ar tikrai lietuvių kalbą taip sunku išmokti, kaip esame įpratę girdėti ir sakyti? Anot specialistų, visiems indoeuropiečių prokalbės kalbėtojams lietuviškai išmokti yra palyginti paprasta.
Jei mums atrodo, kad japonų kalbos mokymasis – Titano darbas, tai ir japonams mūsiškę kalbą studijuoti – veikla ne iš lengvųjų.
Štai šešerius metus Lietuvoje gyvenanti japonė Akiko Tutlys sako daug vargusi, kol išmoko puikiai tarti lietuvišką žodį.
„Jūsų gramatika tokia!.. Vien tik ją išmokti užtruko dvejus metus“, – kalba Akiko.
Tarsi išversta ir medinė
Bet kiti svetimšaliai mūsų žodyną perkanda be didesnių kančių. Šveicarei Miriam Virz lietuvių kalba yra jau penktoji išmokta.
Lietuviškai ji prašneko ne iš knygų, o bendraudama su žmonėmis. Todėl užsienietei iki šiol sudėtinga skaityti bei rašyti.
„Lietuviams atrodo, kad tai labai labai sunki kalba, bet aš nežinau, ar iš tikrųjų taip yra. Nesakyčiau, kad vokiečių ar prancūzų kalba yra lengvesnė“, – teigia ji.
Jos žodžiais, kalbos struktūra, jos vartojimo būdas byloja apie ta kalba šnekančios tautos kultūrą.
„Lietuviai keistai vartoja tą kalbą – dėl to ir sako, kad ji yra sunki. Lietuvių kalba skamba kaip „išversta“ – žmonės ją nelabai laisvai vartoja, tarsi formaliai. Tai medinė kalba“, – mano M. Virz.
Jos pastebėjimu, lietuvių kalba stokojanti žodžių: esą ne viską išeina pasakyti tiesiai, tad tenka norimą pasakyti dalyką aprašyti.
„Bet tai gal ne dėl lietuvių kalbos. Gal kad kalbu vokiškai, o vokiečių kalba yra tokia labai tiksli, tokia turtinga, kaip ir rusų“, – teigia šveicarė.
Mokymuisi nėra pabaigos
Aštuonerius metus čia gyvenantis Frankas Wurftas, kalbantis su akcentu, pripažįsta neišmokęs lietuviškai iki pat galo.
„Bet man atrodo, galo ir nebūna“, – sako vokietis, sulaukiantis pastabų dėl savo laužytos tarties ir pripažįstantis, kad lietuviškai rašo tik per didelį vargą.
Tuo metu italas Fulvio Cancellis pripažįsta, kad Lietuvoje nemokant lietuviškai neišvengsi kliūčių – bendraujant, dirbant, prašant.
„Barjerų yra: ir dėl to, kad kalba yra sudėtinga. Pats asmeniškai nesijaučiu gerai mokantis ir gerai šnekantis, o apie rašymą geriau nekalbėti iš viso. Bet nėra taip, kad tik lietuviškai šnekantis žmogus kažką gali daryti Lietuvoje“, – teigia F. Cancellis.
Jis pripažįsta, kad geresnė padėtis tų kitataučių, kurių antroji pusė – lietuvis ar lietuvė. „Be jokių abejonių, žmona man padėjo išmokti taisyklingiau šnekėti“, – teigia Lietuvos italas.
Yra sudėtingesnių kalbų
Šiauliuose gyvenantis vertėjas šveicaras Marcusas Roduneris lietuvių kalbos mokymąsi lygina su kalnu: jo pradžia esanti statesnė ir todėl sunkiau įveikiama, bet vėliau darosi nuožulnesnis.
„Lietuvių kalbos mokytis nėra toks jau didelis sunkumas. Pavyzdžiui, jei tu nori kalbėti angliškai kaip rašytojas – tai išmokti užtruks labai ilgai.
Be to, ne indoeuropiečių kalbų mokymasis trunka dvigubai ilgiau – štai gruzinų, manau, gerokai sudėtingesnė“, – įsitikinęs maždaug dešimčia kalbų kalbantis filologas.
Beje, jo pastebėjimu, geriausias būdas mokytis nepažįstamos kalbos – gyvenant svečioje šalyje.
„Yra žmonių, kurie mano, kad lietuvių gramatika yra tokia sunki, kad neįmanoma išmokti. O iš tikrųjų ta gramatika yra tokia pati, kaip ir visų kalbų“, – reziumuoja Suomijoje gyvenanti lietuvių kalbos dėstytoja Aurelija Kaškelevičienė.
Vieniems nepriekaištingai lietuviškai kalbantiems užsieniečiams lietuvių kalba atrodo vaizdinga ir daininga, kitiems – tokia, kuria sunku išsakyti jausmus, spalvas ir sąvokas; pastarieji ją vadina medine kalba. Ir ar tikrai lietuvių kalbą taip sunku išmokti, kaip esame įpratę girdėti ir sakyti? Anot specialistų, visiems indoeuropiečių prokalbės kalbėtojams lietuviškai išmokti yra palyginti paprasta.
Jei mums atrodo, kad japonų kalbos mokymasis – Titano darbas, tai ir japonams mūsiškę kalbą studijuoti – veikla ne iš lengvųjų.
Štai šešerius metus Lietuvoje gyvenanti japonė Akiko Tutlys sako daug vargusi, kol išmoko puikiai tarti lietuvišką žodį.
„Jūsų gramatika tokia!.. Vien tik ją išmokti užtruko dvejus metus“, – kalba Akiko.
Tarsi išversta ir medinė
Bet kiti svetimšaliai mūsų žodyną perkanda be didesnių kančių. Šveicarei Miriam Virz lietuvių kalba yra jau penktoji išmokta.
Lietuviškai ji prašneko ne iš knygų, o bendraudama su žmonėmis. Todėl užsienietei iki šiol sudėtinga skaityti bei rašyti.
„Lietuviams atrodo, kad tai labai labai sunki kalba, bet aš nežinau, ar iš tikrųjų taip yra. Nesakyčiau, kad vokiečių ar prancūzų kalba yra lengvesnė“, – teigia ji.
Jos žodžiais, kalbos struktūra, jos vartojimo būdas byloja apie ta kalba šnekančios tautos kultūrą.
„Lietuviai keistai vartoja tą kalbą – dėl to ir sako, kad ji yra sunki. Lietuvių kalba skamba kaip „išversta“ – žmonės ją nelabai laisvai vartoja, tarsi formaliai. Tai medinė kalba“, – mano M. Virz.
Jos pastebėjimu, lietuvių kalba stokojanti žodžių: esą ne viską išeina pasakyti tiesiai, tad tenka norimą pasakyti dalyką aprašyti.
„Bet tai gal ne dėl lietuvių kalbos. Gal kad kalbu vokiškai, o vokiečių kalba yra tokia labai tiksli, tokia turtinga, kaip ir rusų“, – teigia šveicarė.
Mokymuisi nėra pabaigos
Aštuonerius metus čia gyvenantis Frankas Wurftas, kalbantis su akcentu, pripažįsta neišmokęs lietuviškai iki pat galo.
„Bet man atrodo, galo ir nebūna“, – sako vokietis, sulaukiantis pastabų dėl savo laužytos tarties ir pripažįstantis, kad lietuviškai rašo tik per didelį vargą.
Tuo metu italas Fulvio Cancellis pripažįsta, kad Lietuvoje nemokant lietuviškai neišvengsi kliūčių – bendraujant, dirbant, prašant.
„Barjerų yra: ir dėl to, kad kalba yra sudėtinga. Pats asmeniškai nesijaučiu gerai mokantis ir gerai šnekantis, o apie rašymą geriau nekalbėti iš viso. Bet nėra taip, kad tik lietuviškai šnekantis žmogus kažką gali daryti Lietuvoje“, – teigia F. Cancellis.
Jis pripažįsta, kad geresnė padėtis tų kitataučių, kurių antroji pusė – lietuvis ar lietuvė. „Be jokių abejonių, žmona man padėjo išmokti taisyklingiau šnekėti“, – teigia Lietuvos italas.
Yra sudėtingesnių kalbų
Šiauliuose gyvenantis vertėjas šveicaras Marcusas Roduneris lietuvių kalbos mokymąsi lygina su kalnu: jo pradžia esanti statesnė ir todėl sunkiau įveikiama, bet vėliau darosi nuožulnesnis.
„Lietuvių kalbos mokytis nėra toks jau didelis sunkumas. Pavyzdžiui, jei tu nori kalbėti angliškai kaip rašytojas – tai išmokti užtruks labai ilgai.
Be to, ne indoeuropiečių kalbų mokymasis trunka dvigubai ilgiau – štai gruzinų, manau, gerokai sudėtingesnė“, – įsitikinęs maždaug dešimčia kalbų kalbantis filologas.
Beje, jo pastebėjimu, geriausias būdas mokytis nepažįstamos kalbos – gyvenant svečioje šalyje.
„Yra žmonių, kurie mano, kad lietuvių gramatika yra tokia sunki, kad neįmanoma išmokti. O iš tikrųjų ta gramatika yra tokia pati, kaip ir visų kalbų“, – reziumuoja Suomijoje gyvenanti lietuvių kalbos dėstytoja Aurelija Kaškelevičienė.